tabalinėti

tabalinė́ti, -ė́ja -ė́jo 1. intr. NdŽ, Dkk be reikalo vaikštinėti, slampinėti: Ė kogi aš tabalinėsiu po tokį purvą; kad tau reikia, eik! Ds. 2. tr. varginti: Manai, kad gera tokioj bradoj važinėt ir arklį tabalinėt?! Srv.